Maitinimo šaltiniai

Maitinimo šaltiniai

Kaip pasirinkti nešiojamą įkrovimo stotelę – maitinimo šaltinį?

Nešiojama įkrovimo stotelė, dar vadinama nešiojamu maitinimo šaltiniu arba „portable power station“, yra akumuliatorinis energijos kaupiklis, leidžiantis maitinti ir įkrauti elektros prietaisus ten, kur nėra elektros tinklo, arba laikinai dingus elektrai.

Skirtingai nei benzininis ar dyzelinis generatorius, įkrovimo stotelė elektros energijos negamina – ji sukaupia energiją akumuliatoriuje ir prireikus ją atiduoda prijungtiems prietaisams.

Tokios stotelės gali būti naudojamos namuose, sodyboje, garaže, kelionėse, kemperiuose, stovyklaujant, atliekant darbus lauke arba kaip rezervinis elektros šaltinis.

Renkantis svarbiausia suprasti du parametrus:

Wh (vatvalandės) – kiek energijos stotelė gali sukaupti.

W (vatai) – kokios galios prietaisus stotelė gali maitinti.

Tai du skirtingi parametrai ir abu yra svarbūs.

Kas yra nešiojama įkrovimo stotelė?

Nešiojamos įkrovimo stotelės pagrindą sudaro:

  • įkraunamas akumuliatorius;
  • inverteris;
  • akumuliatoriaus valdymo sistema (BMS);
  • įkrovimo elektronika;
  • 230 V išėjimai;
  • USB ir kitos jungtys, priklausomai nuo modelio.

Dėl integruoto inverterio akumuliatoriaus nuolatinė srovė paverčiama į 230 V kintamąją srovę, todėl prie stotelės galima prijungti įvairius įprastus elektros prietaisus, jeigu jų galia neviršija stotelės galimybių.

Kam naudojamos nešiojamos įkrovimo stotelės?

Priklausomai nuo talpos ir galios, jos gali būti naudojamos:

  • telefonams;
  • planšetėms;
  • nešiojamiems kompiuteriams;
  • maršrutizatoriams;
  • televizoriams;
  • apšvietimui;
  • foto ir vaizdo įrangai;
  • automobiliniams šaldytuvams;
  • nedidelei buitinei technikai;
  • tam tikriems elektriniams įrankiams;
  • kitai elektronikai.

Galingesnės stotelės gali būti naudojamos ir didesnės galios prietaisams, tačiau visada reikia patikrinti jų vardinę ir paleidimo galią.

Wh ir W – kuo jie skiriasi?

Tai svarbiausias dalykas renkantis įkrovimo stotelę.

Wh – akumuliatoriaus talpa

Wh (vatvalandės) parodo, kiek energijos gali sukaupti stotelės akumuliatorius.

Pavyzdžiui:

222 Wh reiškia, kad akumuliatoriaus nominali energijos talpa yra 222 vatvalandės.

Teoriškai tai galėtų reikšti:

  • 20 W prietaisas – apie 11 val.;
  • 50 W prietaisas – apie 4,4 val.;
  • 100 W prietaisas – apie 2,2 val.;
  • 200 W prietaisas – apie 1,1 val.

Tačiau tai yra tik teoriniai skaičiavimai.

Reali veikimo trukmė bus trumpesnė dėl:

  • inverterio nuostolių;
  • akumuliatoriaus valdymo sistemos;
  • temperatūros;
  • prietaiso realaus energijos suvartojimo;
  • kitų elektronikos nuostolių.

Todėl Wh pirmiausia reikėtų naudoti skirtingų stotelių energijos talpai palyginti.

W – stotelės išėjimo galia

W (vatai) nurodo, kokios galios prietaisus stotelė gali maitinti.

Pavyzdžiui, jeigu stotelės vardinė išėjimo galia yra:

200 W,

prie jos nereikėtų jungti prietaiso, kuriam normalaus darbo metu reikia 500 W.

Net jeigu stotelė turi didelės talpos akumuliatorių, jos inverterio galia gali būti per maža tokiam prietaisui.

Todėl:

Wh = kiek ilgai galėsite naudoti energiją.

W = kokio galingumo prietaisą galite prijungti.

Kas yra Peak Power?

Kai kurių stotelių specifikacijose nurodoma:

Rated Power / Continuous Power – vardinė arba nuolatinė galia;

Peak Power – trumpalaikė maksimali galia.

Pavyzdžiui:

200 W Rated / 320 W Peak.

Tai nereiškia, kad stotelė gali nuolat maitinti 320 W prietaisą.

320 W yra tik trumpalaikė maksimali galia, kuri gali būti reikalinga tam tikrų prietaisų paleidimo momentu.

Ilgalaikę apkrovą reikia planuoti pagal vardinę 200 W galią.

Kodėl svarbi prietaiso paleidimo galia?

Kai kurių elektros prietaisų paleidimo metu energijos poreikis trumpam padidėja.

Tai ypač aktualu įrangai su:

  • elektros varikliais;
  • kompresoriais;
  • siurbliais;
  • transformatoriais.

Pavyzdžiui, prietaisas normalaus darbo metu gali naudoti 150 W, tačiau paleidimo metu trumpam pareikalauti gerokai daugiau.

Jeigu stotelės inverteris tokios paleidimo apkrovos neatlaiko, apsauga gali atjungti 230 V išėjimą.

Todėl prieš jungiant tokią įrangą reikia patikrinti ne tik jos vardinę, bet ir paleidimo galią.

Kaip apskaičiuoti, kiek laiko veiks prietaisas?

Paprastam preliminariam skaičiavimui galima naudoti formulę:

Veikimo laikas ≈ stotelės talpa Wh ÷ prietaiso galia W

Pavyzdžiui:

Stotelė – 500 Wh

Prietaisas – 50 W

Teoriškai:

500 Wh ÷ 50 W = 10 val.

Tačiau realybėje dalis energijos prarandama konvertuojant ir valdant energiją.

Todėl faktinis veikimo laikas bus trumpesnis.

Kuo didesnė apkrova ir kuo daugiau energijos konvertavimo nuostolių, tuo labiau faktinis rezultatas gali skirtis nuo teorinio.

Kokios talpos įkrovimo stotelę pasirinkti?

Iki maždaug 300 Wh

Tinka:

  • telefonams;
  • planšetėms;
  • nešiojamiesiems kompiuteriams;
  • apšvietimui;
  • fotoaparatams;
  • maršrutizatoriams;
  • nedidelei elektronikai.

Tai kompaktiškos stotelės, tinkamos kelionėms ir trumpalaikiam rezerviniam maitinimui.

Maždaug 300–700 Wh

Tinka:

  • keliems elektronikos prietaisams;
  • televizoriui;
  • nešiojamiesiems kompiuteriams;
  • apšvietimui;
  • automobiliniam šaldytuvui;
  • ilgesnėms išvykoms;
  • nedideliems 230 V prietaisams.

Maždaug 700–1500 Wh

Tai jau didesni energijos kaupikliai, galintys būti naudojami:

  • sodyboje;
  • kemperyje;
  • ilgesnėse kelionėse;
  • rezerviniam maitinimui;
  • didesnės galios prietaisams, jeigu tai leidžia inverteris.

Virš 1500 Wh

Didelės talpos stotelės gali būti naudojamos kaip rimtesnis rezervinio maitinimo sprendimas.

Tačiau svarbu suprasti, kad didelė Wh talpa savaime nereiškia didelės išėjimo galios – visada reikia tikrinti ir inverterio W parametrą.

Kokią išėjimo galią pasirinkti?

Stotelės galia turi būti parenkama pagal galingiausią planuojamą naudoti prietaisą ir galimą vienu metu veikiančių prietaisų apkrovą.

Iki maždaug 300 W

Tinka daugiausia:

  • elektronikai;
  • nešiojamiesiems kompiuteriams;
  • apšvietimui;
  • telefonams;
  • nedideliems televizoriams;
  • mažos galios prietaisams.

300–1000 W

Galima maitinti daugiau ir galingesnių prietaisų, tačiau būtina tikrinti kiekvieno jų galią.

1000–2000 W ir daugiau

Galingesnės stotelės gali maitinti dalį buitinės technikos ir kai kuriuos elektrinius įrankius.

Tačiau net ir turint 2000 W stotelę būtina tikrinti konkretaus prietaiso vardinę ir paleidimo galią.

Kokia turi būti 230 V išėjimo sinusoidė?

Jeigu stotelė bus naudojama 230 V prietaisams, verta patikrinti inverterio išėjimo signalo tipą.

Kokybiškose stotelėse dažnai naudojama gryna sinusoidė (Pure Sine Wave).

Ji ypač aktuali:

  • jautresnei elektronikai;
  • garso ir vaizdo įrangai;
  • kai kuriems elektros varikliams;
  • elektroniniams valdikliams;
  • įrangai, kurios gamintojas reikalauja tinkamos sinusinės įtampos.

Jeigu prie stotelės planuojama jungti brangią ar jautrią įrangą, visada rekomenduojama patikrinti stotelės išėjimo parametrus ir prijungiamo prietaiso gamintojo reikalavimus.

Kokios jungtys gali būti įkrovimo stotelėje?

Priklausomai nuo modelio, galima rasti:

230 V AC lizdus

Skirtus įprastiems elektros prietaisams.

USB-A

Telefonams, planšetėms ir kitai elektronikai.

USB-C

Naujesnės stotelės gali turėti USB-C Power Delivery jungtis, galinčias krauti telefonus, planšetinius ar nešiojamuosius kompiuterius.

Svarbu patikrinti ne tik jungties tipą, bet ir jos maksimalią galią.

12 V DC

Gali būti naudojama automobilinei ar kitai 12 V įrangai.

Konkrečios jungtys ir jų parametrai priklauso nuo stotelės modelio.

Kaip galima įkrauti pačią stotelę?

Priklausomai nuo modelio, nešiojamos įkrovimo stotelės gali būti įkraunamos keliais būdais.

Iš 230 V elektros tinklo

Paprasčiausias ir dažniausiai greičiausias būdas.

Iš automobilio 12 V sistemos

Patogu kelionėse, tačiau įkrovimas dažnai trunka ilgiau.

Saulės moduliais

Kai kurios stotelės palaiko įkrovimą nuo saulės modulių.

Tai ypač naudinga:

  • kelionėse;
  • kemperiuose;
  • sodybose;
  • stovyklaujant;
  • vietose, kur nėra elektros tinklo.

Tačiau prieš perkant saulės modulį būtina patikrinti stotelės saulės įėjimo įtampos, srovės ir maksimalios galios parametrus bei jungties tipą.

Ar įkrovimo stotelė tinka namui dingus elektrai?

Taip, tačiau jos galimybes lemia talpa ir išėjimo galia.

Nedidelė stotelė gali maitinti:

  • interneto maršrutizatorių;
  • telefonus;
  • nešiojamąjį kompiuterį;
  • apšvietimą;
  • nedidelę elektroniką.

Didesnės talpos ir galios stotelė gali maitinti daugiau įrangos.

Tačiau prieš planuojant rezervinį maitinimą būtina apskaičiuoti:

  1. kokie prietaisai turi veikti;
  2. kiek W jie naudoja;
  3. kiek valandų jie turi veikti;
  4. kokia jų paleidimo galia.

Įkrovimo stotelė ar elektros generatorius?

Tai du skirtingi sprendimai.

Nešiojama įkrovimo stotelė

Privalumai:

  • nereikia benzino ar dyzelino darbo metu;
  • nėra išmetamųjų dujų;
  • tylus veikimas;
  • galima naudoti patalpose pagal gamintojo reikalavimus;
  • lengvas paleidimas;
  • tinkama elektronikai, jei išėjimo parametrai atitinka jos reikalavimus.

Trūkumai:

  • ribotas sukauptos energijos kiekis;
  • išsikrovus reikia ją vėl įkrauti;
  • didelės talpos ir galios modeliai gali būti brangūs.

Elektros generatorius

Privalumai:

  • gali ilgai gaminti elektrą, kol tiekiamas kuras;
  • galima pasirinkti didelės galios modelius;
  • tinkamas statyboms, dirbtuvėms ir didesnėms apkrovoms.

Tačiau generatorius:

  • naudoja kurą;
  • skleidžia triukšmą;
  • išskiria pavojingas išmetamąsias dujas;
  • turi būti eksploatuojamas tinkamoje vietoje pagal saugos ir gamintojo reikalavimus.

Įkrovimo stotelė ar UPS?

Šie įrenginiai taip pat nėra visiškai vienodi.

UPS

UPS pirmiausia skirtas automatiškai ir labai greitai palaikyti elektros tiekimą dingus tinklo įtampai.

Jis dažnai naudojamas:

  • kompiuteriams;
  • serveriams;
  • tinklo įrangai;
  • apsaugos sistemoms;
  • kitai įrangai, kuriai svarbus nepertraukiamas maitinimas.

Nešiojama įkrovimo stotelė

Pagrindinis jos privalumas – mobilumas ir galimybė sukauptą energiją naudoti įvairiose vietose.

Kai kurios stotelės turi UPS arba EPS funkciją, tačiau jos veikimo ir persijungimo laikas priklauso nuo konkretaus modelio.

Todėl stotelės nereikėtų automatiškai laikyti pilnaverčiu UPS – būtina patikrinti gamintojo specifikaciją.

Kokio tipo akumuliatoriai naudojami?

Nešiojamose įkrovimo stotelėse gali būti naudojamos skirtingos ličio akumuliatorių technologijos.

Dažniausiai sutinkamos:

  • ličio jonų (Li-ion);
  • LiFePO4.

Akumuliatoriaus technologija gali turėti įtakos:

  • stotelės svoriui;
  • energijos tankiui;
  • įkrovimo ciklų skaičiui;
  • eksploatavimo charakteristikoms;
  • kainai.

Todėl lyginant stoteles verta tikrinti ne tik Wh, bet ir akumuliatoriaus tipą bei gamintojo deklaruojamą ciklų skaičių.

Kas yra BMS?

BMS (Battery Management System) – akumuliatoriaus valdymo sistema.

Priklausomai nuo stotelės konstrukcijos, ji gali stebėti:

  • akumuliatoriaus įtampą;
  • srovę;
  • temperatūrą;
  • įkrovimą;
  • iškrovimą.

BMS yra svarbi šiuolaikinės nešiojamos energijos stotelės dalis, padedanti valdyti akumuliatoriaus darbą ir apsaugos funkcijas.

Ką patikrinti prieš perkant nešiojamą įkrovimo stotelę?

Svarbiausi parametrai:

Akumuliatoriaus talpa (Wh)
→ parodo sukauptos energijos kiekį.

Vardinė išėjimo galia (W)
→ parodo, kokią apkrovą stotelė gali maitinti nuolat.

Peak Power
→ trumpalaikė maksimali galia.

230 V išėjimo tipas
→ jautresnei įrangai verta ieškoti Pure Sine Wave.

Akumuliatoriaus technologija
→ Li-ion, LiFePO4 ar kita.

Įkrovimo ciklų skaičius
→ padeda įvertinti akumuliatoriaus ilgaamžiškumą pagal gamintojo metodiką.

USB jungtys
→ USB-A, USB-C ir jų maksimali galia.

12 V išėjimai
→ jeigu bus naudojama automobilinė ar kita 12 V įranga.

Saulės įkrovimas
→ patikrinkite įėjimo įtampą, srovę, galią ir jungtį.

Įkrovimo laikas
→ svarbu dažnai naudojant stotelę.

Svoris ir matmenys
→ ypač svarbu mobiliam naudojimui.

UPS / EPS funkcija
→ jeigu stotelė bus naudojama rezerviniam maitinimui.

Kaip pasirinkti įkrovimo stotelę – trumpai

Telefonams, kompiuteriui ir nedidelei elektronikai
→ svarbiausia Wh talpa ir reikalingos USB jungtys.

230 V prietaisams
→ tikrinkite ne tik Wh, bet ir inverterio vardinę W galią.

Šaldytuvui, siurbliui ar kitai įrangai su varikliu
→ būtina įvertinti paleidimo galią.

Jautresnei elektronikai
→ verta rinktis modelį su grynos sinusoidės 230 V išėjimu.

Kemperiui ir kelionėms
→ svarbu talpa, svoris, 12 V jungtys ir galimybė krauti nuo saulės.

Rezerviniam namų maitinimui
→ apskaičiuokite, kiek W naudoja svarbiausi prietaisai ir kiek valandų jie turės veikti.

Ilgam darbui be elektros tinklo
→ verta rinktis didesnės talpos stotelę ir įvertinti saulės modulių naudojimo galimybę.

Išvada

Renkantis nešiojamą įkrovimo stotelę svarbiausia nesupainioti akumuliatoriaus talpos Wh ir išėjimo galios W.

Wh parodo, kiek energijos stotelė gali sukaupti ir turi didelę įtaką galimai veikimo trukmei, o W parodo, kokios galios elektros prietaisus stotelė gali maitinti.

Jeigu stotelė bus naudojama telefonams, kompiuteriams ir nedidelei elektronikai, gali pakakti kompaktiško mažesnės talpos modelio. Kemperiui, sodybai ar rezerviniam maitinimui verta rinktis didesnę talpą, o norint maitinti galingesnius 230 V prietaisus būtina atkreipti dėmesį į inverterio vardinę ir trumpalaikę galią.

Taip pat verta įvertinti akumuliatoriaus technologiją, 230 V išėjimo signalo tipą, USB ir 12 V jungtis, įkrovimo laiką bei galimybę stotelę įkrauti saulės moduliais.

Techninė specifikacija Gamintojas: KRAFT&DELE Modelis: KD5530 Akumuliatoriaus tipas: L..
€16819
Techninė specifikacija Gamintojas: KRAFT&DELE Modelis: KD5531 Akumuliatoriaus tipas: L..
€21659
Techninė specifikacija Gamintojas: KRAFT&DELE Modelis: KD5532 Akumuliatoriaus tipas: L..
€80949
Rašyti
Skambinti